ISSN 02042061. KNYGOTYRA. 2007.

49

ARCHYVISTIKOS SAMPRATA,
OBJEKTAS, UDAVINIAI
DAIVA LUKAIT
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
El. patas: d.luksaite@archyvai.lt

Vakar Europos ir kitose alyse archyvistika kaip mokslas nujo nema raidos
keli. XX amiuje Lietuvos archyvistika buvo sudedamoji kitos valstybs, t. y. Taryb Socialistini Respublik Sjungos, archyvistikos dalis. Pagal Lietuvos moksl
klasifikacij i disciplina ilg laik buvo traukta istorijos moksl sudt. Prajus
15 met po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo, ypa nuo 1999 met, galima kalbti apie esminius ios srities pokyius. Archyvistika Lietuvos moksl klasifikacijoje
buvo teisinta kaip integrali komunikacijos ir informacijos moksl dalis. i nauja
tendencija sitvirtino ir instituciniu lygmeniu. Pastaruoju metu jau galima kalbti
apie Lietuvoje parengtus specialistus, kurie skmingai silieja vieojo ar privataus
sektoriaus organizacij veikl ir geba taikyti studijuojant gytas dokument valdymo, archyvistikos inias. Publikuojami moksliniai straipsniai, rengiamos disertacijos
atveria keli diskusijoms tiek teoriniais, tiek praktiniais archyvistikos klausimais.
Taiau archyvistikos samprata ir raidos aspektai dar nra sulauk tinkamo dmesio.
io straipsnio tikslas inagrinti, kaip mokslinje literatroje suvokiama archyvistika. Tikslui pasiekti keliami ie udaviniai: supaindinti su archyvistik apibrianiomis svokomis; nustatyti pagrindinius archyvistikos raidos aspektus; atskleisti
archyvistikos objekto, udavini ir metod kait laiko atvilgiu.
Straipsnis yra parengtas pagal iaurs Amerikos ali (Jungtini Amerikos Valstij, Kanados), Vakar Europos ir kit ali archyv, archyvistikos tyrj publikacijas, pasitelkiant dokument analizs, lyginamj metodus. Archyvistikos mokslini
tyrim kryptys pasiymi dmesiu dokument ir archyv valdymui, archyv funkcijoms ar iems specifiniams klausimams: kilms principo ar fondo sampratai, dokument klasifikavimui, elektronini dokument autentikumui ar kitiems su archy-

22

viniais1 dokumentais susijusiems aspektams. Archyvistikos mokslo istorijos ir teorijos klausimai usienio archyv tyrj darbuose taip pat sulauk nemenko dmesio.
Ital archyv tyrjas Arnaldo dAddario [1], Pranczijos tyrjas Michelis Ducheinas
[15] nagrinjo archyvistikos raid Vakar Europos alyse. io mokslo raidos tendencijas nurod Amsterdamo universiteto ir Monasho universiteto (Australija) profesorius Erikas Katelaaras [2325]. Archyvistikos padt Jungtinje Karalystje analizavo
Londono universiteto koledo profesor Elizabeth Stephern [36], Vokietijoje Hansas Boomsas [10].
Archyvistikos paradigmos pokyius nagrinjo Nyderland archyv mokyklos ir
Amsterdamo universiteto darbuotojas Theo Thomassenas [37; 38], Porto universiteto (Portugalija) profesor Fernanda Ribeiro [34], prancz tyrjas Bruno Delmas
[13], Brit Kolumbijos universiteto Bibliotek, archyv ir informacijos moksl mokyklos profesor Luciana Duranti [16], vokiei tyrja Angelika Menne-Haritz [28].
Visi jie nagrinjo archyvistikos paradigmos kait laiko atvilgiu, skirtingus paradigmos pokyi aspektus, archyvistikos teorij analizavo Viktorijos miesto archyvo
(JAV) darbuotojas Trevoras Liveltonas [27]. iuo aspektu svarbios ir kanadieio
Prebeno Morteseno publikacijos [29].
Manitobos universiteto (Kanada) profesoriaus Terry Cooko [11] darbuose atskleidiama postmodernizmo taka archyvistikai, jos esmini kategorij sampratos kaita.
Archyv tyrjai nemenk dmes skiria archyvistikos ryiams su kitais mokslais.
Rengiant straipsn remtasi Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Istorijos ir archyv instituto darbuotoj A. V. Jelpatjevskio [40], T. V. Kuznecovos [41],
E. V. Starostino [42], A. D. Stepanskio [43] ir T. I. Chorchordinos [44] publikacijomis, kuriose nagrinjami archyvistikos ir dokumentotyros ar altynotyros ryiai,
archyvistikos sampratos pokyiai. Archyvistikos tarpdisciplinin pobd nagrinjo ir
Vidurio vedijos universiteto dstytojas Patrikas Wallinas [39].
Archyvistikai daug dmesio teikia Tarptautin archyv taryba (angl. International Council on Archives, toliau ICA). Straipsnyje remtasi ios tarybos 1999 met
archyvistikos bkls vairiose alyse tyrimo rezultatais, kuriuos apibendrino buvs
vedijos nacionalinio archyvo darbuotojas Brje Justrelas [22], ir 2005 metais atlikto tyrimo rezultatais [30].
Straipsnio autor nepretenduoja visapusikai inagrinti archyvistikos sampratos, jos objekto ir metod kaitos, taiau tikisi, kad straipsnis bus naudingas ne tik
1
Svoka archyviniai dokumentai straipsnyje vartojama nepabriant, ar dokumentai archyvine
mediaga laikomi nuo j sudarymo (pvz., Skandinavijos alyse), ar nuo tada, kai juos pradedama
saugoti archyv institucijose.

23

mokslinink bendruomenei, studentams, bet ir Lietuvos valstybins archyv sistemos darbuotojams, paskatins tolesnius tyrimus.

Archyvo svokos etimologija ir apibrimas

Archyv istorijos tyrjai nurodo, kad graik kalbos odi, vartojam archyvo prasme, Graikijoje atsirado ne anksiau kaip I a. pr. Kr. Ilgainiui archyv reiks graik
kalbos odis pradtas vartoti vietos, kur laikomi valstybiniai dokumentai, prasme,
o III a. pr. Kr. atsirado ir daugiau termin (pvz., dokument saugykla). Anot profesoriaus G. F. Ceretelio2, romnams odis archyvas (lot. archivum) reik viet,
kur saugomi aktai ir dokumentai specialiems tikslams: kad bt ileisti, tiriami ir
kopijuojami [45, 50]. Romnai vartojo tris terminus. Pirmasis sulotynintas graikikas odis archivum buvo pradtas vartoti tik II a. po Kr. ir inyko Justiniano
Didiojo3 laikais [45, 50]. Tuomet atsirado terminas tabularium. Taip archyvas
vadintas nuo Respublikos laik (nuo 267 m. pr. Kr.) iki V a. po Kr. is odis reik
viet, kurioje laikomos tabulae, t. y. lentels, nesvarbu kokios akmens, bronzos
ar medins [45, 50]. Treiasis romn vartotas terminas scrinium (scrinia). I
pradi jis reik spintel, o vliau viet, kur kas nors saugoma, i dalies ir pat
archyv [45, 50]. Viduramiais ir vliau paplito pirmasis romn vartotas terminas,
ilgainiui reiks ir viet, ir toje vietoje laikomus dokumentus.
XX amiaus pradioje archyv (angl. archives) sampratai turjo takos Jungtins
Karalysts archyvars Hillary Jenkinson teiginiai, jog dokumentai archyvais tampa,
kai nebra aktyviai naudojami sudarytojo einamiesiems reikalams ir kai yra laikomi
siekiant juos isaugoti [27, 68]. XX a. antrojoje pusje amerikiei tyrjas
T. R. Schellenbergas archyvus laik dalimi dokument, t. y. archyvai organizacijos
dokumentai, pripainti nuolat saugotinais archyv institucijose naudojimo ir tyrimo
tikslais. Terminas archyvas suprantamas ir kaip vieno dokument sudarytojo dokument visuma, sudaryta ir sukaupta jo vykdytos veiklos metu [32, 102]. Greta io
termino dar inomas terminas archyvin mediaga, kuris vartojamas vardyti archyvuose dokument saugojimo vietose (tai gali bti konkreti staiga, kurios pagrindin funkcija saugoti dokumentus, ar organizacijos padalinys) sukaupt ir saugom dokument visum [32, 102]. i termin vartojimui daro tak konkreioje

2
Mintas profesorius skait paskaitas nuo 1918 met veikusiuose Petrogrado (Rusija) archyv
kursuose.
3
Justinianas Didysis Ryt Romos imperijos valdovas (527565 m. po Kr.), inicijavs imperijos
teiss sistemos reformas.

24

alyje susiklosiusios tradicijos, archyv samprata. Aptariam termin vartosena

priklauso ir nuo laiko, kada dokumentas priskiriamas archyvinei mediagai ar tampa archyvo dalimi (nuo dokument sudarymo ar tik atrinkus nuolat saugoti archyv
institucijose). Pastaruoju metu terminas archyvai4 paprastai vartojamas dviem prasmmis. Pirmja prasme is terminas reikia neeinamuosius dokumentus, kuriuos
saugo juos sudariusi (ar veik tsianti) ar kita staiga, antrja staig (viet), kur
saugomi dokumentai (toliau archyv institucijos) [14, 22]. Galima sakyti, kad
archyvai yra sudtingas tikrovs reikinys, susijs ne tik su juos sudaraniais dokumentais, bet ir juos sauganiomis organizacijomis. i organizacij, ypa valstybs
archyv, specifika yra ta, kad jos steigiamos ne tik dabarties, bet ir ateities visuomens poreikiams tenkinti. Btent archyvistika nagrinja archyv ir archyv institucij samprat, funkcijas ir kitus aspektus.

Archyvistikos mokslo radimasis ir jo raida

Archyvistikos itakos siejamos su XVII amiaus Renesanso laikotarpiu. Tuomet
dmesys istorijai kaip mokslui lm ir dmes diplom mokslui [13, 16], t. y.
diplomatikai5. Kaip jos tyrimo objektas buvo iskirtas archyvinis dokumentas (angl.
archival document), t. y. juridinio ar fizinio asmens sudarytas ar vykdant konkrei
veikl gautas dokumentas. Pagrindinis ios disciplinos udavinys nustatyti tikr
dokument atskyrimo nuo klastoi bdus [33, 170]. Siekis aptikti dokument klastotes, atskirti jas nuo originali ir autentik dokument skatino iekoti dokument
tyrimo metod dar XVI amiuje. Tokius metodus (pvz., dokumento formos kritins
analizs) sil diplomatika, vliau tapusi pagrindine archyvar rengimo disciplina.
Dmesys archyviniams dokumentams lm, kad ir archyvarai m taikyti iuos metodus. Pradta svarstyti, kaip valdyti archyvus. 1632 metais Baltazarui Bonifacui
(B. Bonifacio. De Archivis Liber Singularis, Venezia) ileidus pirm inom mokslin veikal apie archyv valdym, tokio pobdio darb pasirod ir Italijoje, Pranczijoje, Vokietijoje, Ispanijoje [15, 16]. Galima daryti prielaid, kad publikacijos
skatino kaupti empirinius duomenis, svarstyti praktinius archyv tvarkymo, j prieiros klausimus.

4
Terminas archyvai straipsnyje reikia organizacij ir asmen veiklos dokumentus (aktyviai naudojamus vykdant veikl einamuosius, taip pat pusiau einamuosius ir neeinamuosius).
5
Diplomatika disciplina, tirianti archyvini dokument kilm, form, perdavim, ryius su juose
pateiktais faktais ir dokument sudarytoju, siekiant nustatyti, vertinti ir perduoti tikrj dokument
prigimt [35].

25

Archyvistika, kaip disciplina, susiformavo po Prancz revoliucijos, vykusios

XVIII amiaus pabaigoje. Tuomet Vakar Europoje susidar palankios slygos archyvistikos pokyiams. Iskyrus Didij Britanij ir Rusij, Prancz revoliucija ir
Napoleono karai6 turjo takos, kad daugelyje ali keitsi poiris organizacij,
i j ir archyv institucij, vykdomas funkcijas. Suvokta btinyb pastarosioms suteikti galiojimus ne tik saugoti, bet ir reguliariai kaupti veikiani valstybini staig
dokumentus. Taiau tik XIX amiuje pripastama archyvaro profesija, archyvistika
tampa studij dalyku ir jai didel tak turjo istorijos mokslas. XIX amiuje pradti
tirti archyv institucijose saugoti dokumentai kaip svarbus pirminis istorijos altinis.
Vokiei istorikas Leopoldas fon Ranke teig, kad tiriant istorij btina remtis ne
tik anksiau paraytais darbais, bet ir aktyviai tirti dokumentus. XIX amiaus antrojoje pusje sivyravo nuostata, jog neityrus archyvini dokument patikima ir
isami istorija negalima. Jei buvo galima rasti archyvini altini, susijusi su tyrimo
tema, jie turjo bti vertinti. Pradta daugiau dmesio skirti diplomatikai, o ne
literatros altini tyrimui. Kartu didjo domjimasis ir pagalbiniais istorijos mokslais paleografija ir archeografija. Istorijos mokslas tapo svarbus ne tik tiriant
archyvinius dokumentus, bet ir rengiant archyvarus.
XIX amiaus antrojoje pusje pradta pripainti archyvaro profesija sieta su
archyv administravimu ir archyv mokykl steigimu daugelyje ali. Kaip teig
M. Ducheinas, btinyb perskaityti ir interpretuoti dokumentus, taip pat suprasti
kalbas, ypa sensias, kuriomis dokumentuose ufiksuota informacija, skatino rengti profesionalius archyvarus ir steigti specialias mokyklas [15, 17]. Viena pirmj
mokykl 1811 metais buvo steigta Neapolyje (ital. Scuola del grande Archivio in
Naples), 1821 metais mokykla Miunchene (vok. Archivalische Unterrichts-institut
in Munich) ir mokykla Paryiuje (pranc. Ecole des Chartes in Paris), veikianti ir
iandien. 1872 metais Rusijoje buvo steigtas Peterburgo archeologijos institutas,
kuriame skaityti specialieji archyv kursai. Taigi XIX amiaus pabaigoje jau buvo
nemenkas skaiius mokykl, kurios reng archyvarus ir veik savarankikai arba bendradarbiavo su archyvais ar universitetais. XVIII amiaus pabaigoje ir XIX amiuje
daugelyje Vakar Europos ali manyta, kad archyvaru siekianiam tapti asmeniui
pakanka istorijos ir teiss studij universitete ir kad nedidel profesini ini kiek
asmuo gali gyti jau dirbdamas ir kartu mokydamasis darbo [2, 46]. Anglijoje kur
6
1804 m., krus Pranczijos imperij, Napoleonas Bonapartas tapo imperatoriumi (Napoleonu I),
o 1803 m. Pranczija sitrauk karus, kurie truko iki Vienos kongreso (1815 m.). Uimtos teritorijos
tapdavo Pranczijos administraciniais teritoriniais vienetais (departamentais), kuriuose galiojo ios
alies teis.

26

laik dauguma asmen profesini gdi gydavo tik pradj dirbti ir mokomi praktikos jau turinio kolegos arba dirbdami ir kartu tobulindami kvalifikacij. E. Posneris, tyrinjs archyvar rengimo itakas, iskyr du j rengimo tipus. Pirmajam tipui
skirtos mokyklos (pvz., Ecole des Chartes), veikusios kaip auktosios (angl. graduate
school); jose mokyta visuotins istorijos, jos metod, tam tikr ali istorijos ir
kartu rengti archyvarai ir bibliotekininkai. Daugelyje ali buvo taikytas kitas bdas
(pvz., Dahlemo institute Vokietijoje) iskyrus universitetin isilavinim, nereikalauta jokios kvalifikacijos, taiau vliau pradti rengti egzaminai ir prieita prie
nuomons, jog btina steigti mokykl, kurioje bt teikiamas reikiamas mokymas
[2, 48]. Abiej tip mokykloms bendra buvo tai, jog archyvaro pareigas galjo eiti
tik asmuo, lanks tokias mokyklas ar ilaiks egzaminus [2, 48]. Tokio tipo mokyklos mokymo programomis siek tenkinti ir pabrti specifinius valstybs archyv
administracij poreikius.
Anot M. Ducheino, XIX amiaus pabaigoje valstybinse staigose sudaryt dokument kiekis buvo toks didelis, kad archyv institucijos susidr su archyv vertinimo, tvarkymo, apraymo ir prieinamumo istoriniams tyrimams problemomis [15,
18]. O tai buvo viena i prieasi, skatinusi dokument tvarkymo ir apraymo
metod iekojimus ir tyrimus, metodines ir teorines diskusijas. Atsirado publikacij, nagrinjani ne tik praktinius, bet ir metodinius ar teorinius archyv tvarkymo
klausimus. 1804 metais vokietis Josefas Antonas Oeggas (17621819) paskelb Idjas apie archyv mokslo teorij (Ideas of a theory of archival science) [25], kuriose
aptar praktinius archyv tvarkymo aspektus. 1898 metais paskelbta viena i reikmingiausi publikacij oland Samuelio Mullerio (18481922), Johano Feitho
(18581913) ir Roberto Fruino (18571935) knyga Archyv tvarkymo ir apraymo
vadovas (Manual for the arrangement and description of archives). is vadovas
apibr archyvistikos kaip disciplinos autonomikum. Mokslins publikacijos archyv tema rodo profesins bendruomens susiformavim ir problemas, su kuriomis tokia bendruomen susidr ir kurias svarst. XIX amiuje suformuluojami iki
iol svarbs pagarbos fondui, pagarbos originaliai tvarkai ar kilms principai, iskiriamas archyvistikos objektas ir udaviniai. iuo laikotarpiu prasidjo archyvistikos
sitvirtinimo instituciniu lygmeniu procesas, nes daugelyje ali jau buvo archyv
institucij sistemos, archyvistikai atstovavo auktosios mokyklos, pradtos steigti
archyvar draugijos.
XX amiuje jau galima kalbti apie Pranczijos, Vokietijos, Jungtins Karalysts ar kit ali archyv tyrjus, j grupes, archyv klausimus nagrinjusias ir konceptualiu lygmeniu. H. Jenkinsono 1922 metais ileistame Archyv administravimo
vadove (Manual of archive administration) aptarta archyv reikm, dokument

27

autentikumo ir j ryi su kitais dokumentais aspektai. Ital archyvaras Eugenijus

Casanova 1928 metais ileido knyg (Archivistica), kurioje nagrinjo archyv samprat, j tvarkymo aspektus. XX amiaus pirmojoje pusje svarstymus archyv
klausimais sitrauk JAV atstovai. ioje alyje nagrinti archyv ir dokument valdymo ryiai, viej dokument vertinimo modelis (Theodor R. Schellenberg. The
appraisal of modern public records. Washington, 1956). Pradtos leisti knygos metodiniais archyv valdymo klausimais (Theodor R. Schellenberg. Modern archives:
principles and techniques. Melbourne, 1956; Theodor R. Schellenberg. The management of archives. New York; London, 1965). Pasirod profesiniai urnalai, kuriuose
skelbti straipsniai, praneimai.
XX amiaus 8-ojo deimtmeio pradioje archyv tyrjai pripaino, kad informacins technologijos lemia ne tik technologij pokyius, bet ir nauj archyvistikos
koncepcij radimsi (pvz., dokument tstinumo) ar esam perir. Naujas archyv, dokumento sampratos valgas skatino ir valdymo proces, vieojo administravimo princip taikymas vieojo sektoriaus staig, kartu ir archyv institucij, veikloje. 1987 metais kanadiei archyv tyrjas Hughas Tayloras prakalbo apie numatom archyvistikos paradigmos kait, susiejs j su technologiniais pokyiais ir dokument sudarymu elektroniniu pavidalu, o 1993 metais kanadiet Heather MacNeil su naujomis idjomis apie dokument prigimt ir procesus, kurie daro tak
archyvams kaip sistemai [16, 41]. Teigta, kad archyvistikos pokyius lm ir postmodernizmas, dokumento koncepcija, o archyvistika turi siekti aikinti dokumentus
aptardama j kontekst, kilm ar tvark serijose ar sistemose [11, 19]. Tai lm
archyvistikos pokyius: atsirado nauj koncepcij, jos dalyk, i naujo aikinti
archyvistikos mokslo objekto, struktros, metod ir kiti klausimai. Archyvistika
pltojosi iomis kryptimis: archyvistikos teorija, archyv informacijos altini tyrimas ir naudojimas, konkrei ali archyv ir dokument tyrimai, iuolaikikas
dokument ir archyv valdymas, archyvistikos metodologijos, archyv reglamentavimo tyrimai.
Apibendrinant galima iskirti iuos archyvistikos formavimosi veiksnius: 1) dmesys istorijos mokslui ir diplomatikai; 2) archyv praktiniai poreikiai; 3) speciali
ir profesini ini poreikis. ie veiksniai spartino profesins bendruomens formavimsi, i kl problemas ir iekojo atsakym, o tai savo ruotu skatino empirinius
tyrinjimus ir mokslo pltot. Archyvistika XX amiuje jau buvo sitvirtinusi instituciniu lygmeniu, tapo savarankika ir autonomika disciplina.

28

Archyvistika Lietuvoje
Lietuvoje dmesys archyvams pradjo rykti XVIII amiaus pabaigoje. Straipsnio
autors nuomone, galima iskirti iuos Lietuvos archyvistikos raidos laikotarpius:
1) 18521918 m.; 2) 19181940 m.; 3) 19401989 m.; 4) archyvistika nepriklausomos
Lietuvos laikotarpiu, t. y. nuo 1990 met.
Anot istorijos moksl daktaro Sigito Jegeleviiaus, ilg laik skaiiusio archyvistikos specialiuosius kursus Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams,
archyvistika Lietuvoje susiformavo XIX amiaus antrojoje pusje. Tuomet j kr
Vilniaus senj akt archyvo vadovai Nikita Gorbaevskis, Janis Spruogis, Stanislavas Ptainskis [6, 100]. 1852 metais steigtas Centrinis senj akt archyvas Vilniuje laikytas nuolat veikiania valstybine staiga, o jo saugoti dokumentai svarbiais dl j teisins reikms. Archyve kauptos ir saugotos Lietuvos Didiosios
Kunigaiktysts staig akt knygos. Tuomet atkreiptas dmesys dokument klasifikavim ir apraym, dokument paiekos priemones. N. Gorbaevskis, J. Spruogis sudar ioje staigoje saugot dokument (akt byl) katalogus, kurie svarbs
ir iandien. Teigtina, kad archyvo vadovai siek sprsti praktinius, metodinius archyv valdymo klausimus.
19181940 metais archyvistik pltojo istorikas Konstantinas Jablonskis, kiti
archyvuose dirb asmenys. iuo laikotarpiu ir kiek vliau archyvistika apibrta
kaip mokslas apie archyv ir archyvini rat laikym, tvarkym, susirainjim,
aprainjim [3, 967; 4, 247]. Vyravo ne tik praktins archyvistikos (archyv tvarkymo, saugojimo) veiklos sritys, bet ir archyvistikos dalykai: pradta leisti knygas,
skelbti dokumentus. iuo pradiniu savarankikos archyvistikos raidos etapu rykjo
archyvistikos diferenciacija. Archyv tyrim problematika apm archyv istorij,
tuometin archyv bkl. Antano Prapuolenio knygel Archyvai ir j tvarkymas
(1936 m.) kviet archyvarus teikti silym archyv tvarkymo, j valdymo klausimais. Rengti archyv statym projektai rodo, kad remiantis Vakar Europos, ypa
Pranczijos, patirtimi buvo svarstomi archyv centralizavimo ir j valdymo modeliai. Tuo laikotarpiu archyvai imami suvokti kaip atskiras tyrimo objektas, turintis
savo problematik, pradedami apibrti terminai (pvz., archyvin mediaga, vertingos archyvalijos).
Sovietiniu laikotarpiu archyvistik pltojo istorikai S. Jegeleviius, Domas Butnas, Bronius Vonsaviius ir kiti. Ne vienas i j buvo ne tik mokslininkas, bet ir
turjo vadovavimo konkreiam valstybs archyvui patirties. Pltojosi praktins archyvistikos akos, buvo tiriami archyv istorijos, vairs archyv tvarkymo ir metodikos klausimai. Nuo 1966 met Vilniaus universiteto Istorijos fakultete skaityti

29

archyvistikos specialieji kursai. Publikacijos archyv tema buvo spausdinamos leidinyje Lietuvos istorijos metratis. Archyvistika tuomet suvokta kaip istorijos moksl
sudedamoji dalis. 1976 metais pateikiamas toks archyvistikos apibrimas: 1) veiklos
sritis, apimanti archyv darb ir j dokument tvarkymo politinius, mokslinius, teisinius ir praktinius klausimus; 2) istorijos disciplina, nagrinjanti archyv darbo teorij,
metodik ir organizacij, archyv istorij [5, 327]. Vertinant archyvistikos aikinim, galima irti rus archyv mokyklos vartot termin tak, nors apibdinant antrj sampratos dal, terminas archyvotyra ir nenurodytas. XX amiaus 9-ojo
deimtmeio pabaigoje randame tok apibrim: archyvistika, archyv darbas
pagalbin istorijos disciplina, tirianti ir nustatanti archyv darbo teorij, metodik
ir organizavim, archyv istorij [6, 100]. Galima teigti, kad tuomet Lietuvoje buvo
pabriami du archyvistikos dmenys (valstybin veiklos sritis ir istorijos pagalbin
disciplina). Permainos pastebimos XX amiaus paskutiniuoju deimtmeiu, kai visuomeninis judjimas Lietuvos Persitvarkymo Sjdis pradjo siekti Lietuvos valstybingumo atkrimo. Tuomet Lietuvoje, pirmojoje i buvusi TSRS respublik, buvo priimtas archyv veikl reglamentuojantis statymas, galiojs iki 1995 met.
iuolaikinis archyvistikos raidos etapas tapatinamas su Lietuvos nepriklausomybs atkrimu 1990 metais. Nuo tada buvo peririmas archyvar rengimas, formavosi lietuvika archyvistikos spauda, archyv institucijoms pradta atstovauti tarptautinse organizacijose, archyvistika atsiskyr nuo istorijos moksl ir tapo sudedamja komunikacijos ir informacijos moksl dalimi.
Vilniaus universiteto Istorijos fakultete 19901996 metais buvo rengiami archyvarai [7, 736]. Vliau bsimieji istorikai galjo iklausyti kurs Lietuvos ir Europos
archyv raida ir kt. Nuo 1999 met fakultetas archyvarus rengia kartu su io universiteto Komunikacijos fakultetu; io fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas koordinuoja archyvistikos bakalauro studij program. Nuo 2001 met, vykdydamas komunikacijos ir informacijos moksl krypties doktorantros studij programas, Komunikacijos fakultetas priima treiosios pakopos studentus, tirianius
archyv dalykus.
Lietuvikai archyvistikos spaudai kur laik atstovavo urnalas Lietuvos archyvai (19882001). Leidinyje daugiausia buvo nagrinjami archyv istorijos, dokument kaupimo archyv institucijose ir ratvedybos klausimai. Straipsni iais klausimais paskelb istorikai S. Jegeleviius, Br. Vonsaviius, D. Butnas, Arnas Bubnys ir kt. Vliau Lietuvos teiss universiteto mokslo darb leidinyje Jurisprudencija
publikuotuose straipsniuose analizuota dokumento ir jo svokos istorin raida, teisin dokument galia. iais klausimas straipsni pareng Br. Vonsaviius. urnale

30

Biuro administravimas (leidiamas nuo 2003 m.) paskelbta straipsni svarbiais

dokument ir archyv valdymo teisinio reglamentavimo, j tvarkymo ir vertinimo
klausimais. urnal rao tiek Lietuvos valstybins archyv sistemos darbuotojai
(pvz., teisininkas istorijos moksl daktaras Ramojus Kraujelis), tiek vieojo sektoriaus staig darbuotojai. Su archyvistika susij straipsniai pradti skelbti Vilniaus
universiteto mokslo darb leidinyje Knygotyra. Juose nagrinjamos konceptualios archyvistikos kategorijos dokumento samprata (ypa, elektroninio), verts
ekspertizs teoriniai ir praktiniai, kilms principo, archyv sampratos klausimai.
Straipsnius iomis temomis rengia Lietuvos valstybins archyv sistemos ir komunikacijos ir informacijos moksl atstovs straipsnio autor Daiva Lukait, Inga
Petraviit, kiti tyrjai.
Archyvistikos raidai turjo takos 1992 m. liepos 2 d. steigta Lietuvos archyvar
draugija. 1996 metais nurodyti ie draugijos tikslai: tobulinti Lietuvos archyv darb,
jungti archyvuose, rankratynuose, muziejuose, mokslo ir mokymo staigose su archyviniais dokumentais dirbanius, besidominius Lietuvos archyv isaugojimo ir naudojimo problemomis mones, kelti j kvalifikacij, ginti Lietuvos archyv darbuotoj
teises ir teistus interesus [26, 1]. Vienas i draugijos udavini siekiant pirmiau
nurodyt tiksl buvo rinkti dokumentus ir informacij apie archyv istorij ir archyvistikos bei archyvotyros raid Lietuvoje [26, 1]. Draugija veikia ir iandien.
Nuo 1991 met Lietuvos archyv generalin direkcija prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybs, o nuo 1995 met direkcijos veikl tsiantis Lietuvos archyv departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs (toliau Lietuvos archyv departamentas) yra ICA narys, dalyvauja Europos Sjungos Tarybos iniciatyva 2003 metais sudarytos Europos Sjungos valstybi nari ir Europos Sjungos institucij
nacionalini ekspert grups veikloje (Lietuvai atstovauja generalinio direktoriaus
pavaduotojas Viktoras Domarkas). Lietuvos centrinis valstybs archyvas nuo
2004 met yra Tarptautins televizijos archyv federacijos narys (angl. International
Federation on Television Archives FIAT/IFTA), kur laik buvo Tarptautins garso
ir audiovizualini archyv federacijos (angl. International Association of Sound and
Audiovisual Archives IASA) narys. Kasmet rengiami Baltijos ali archyvar susitikimai. Valstybins archyv sistemos darbuotojai nuo 2003 met dalyvauja Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
steigto Technikos komiteto 47 Informacija ir dokumentavimas pakomiteio Archyv
/ dokument vadyba7 veikloje perimant Tarptautins standart organizacijos (angl.
7
io pakomiteio veikla apima ISO/TC 46 Information and documentation (Informacija ir dokumentavimas) SC 11 pakomiteio Archives/records management (Archyv / dokument valdymas) veikl.

31

International Organization for Standartization, toliau ISO), Europos standartus

kaip Lietuvos standartus. Valstybins archyv sistemos darbuotojai, skaitydami specialiuosius archyvistikos kursus, dalyvauja ir rengiant archyvarus.
Galima teigti, kad nuo 1990 met Lietuva igyvena antrj archyvistikos kaip
savarankiko mokslo raidos etap. io mokslo pltrai nemaai takos turi istorijos,
komunikacijos ir informacijos mokslai. Lietuvoje archyvistikos ini sistema tampa
vis sudtingesn, formuojamas savitas poiris tiriamus reikinius, sitvirtina naujos dokument ir archyv tyrimo kryptys.

iandienos archyvistikos pavadinimai ir samprata

Disciplina, nagrinjanti archyv teorij, metodologij ir praktik, daniausiai apibriama kaip archyvistika, archyv mokslas, ji inoma ir tokiais pavadinimais kaip
archyv administravimas, archyvotyra ir kt. Kaip teigia B. Delmas, ispanikas ir
italikas terminas archivistica, pranczikas archivistique, pradti vartoti po Pirmojo
pasaulinio karo, reik labiau teorinius archyvistikos aspektus. Po Antrojo pasaulinio karo atsirado ie terminai: archivologia, archivology, archival science, archivistics,
kurie, anot B. Delmo, nurod archyv mokslo dal, nagrinjani ryius tarp administravimo, diplomatikos, informacijos moksl ir natralaus fond, dokument ir
duomen sudarymo [13, 28].
XX amiuje vartotas ir terminas archyv mokslas (angl. archival science), kuris
archyv tyrj darbuose detaliau nagrinjamas nuo XX amiaus pabaigos. Kaip
teigia E. Katelaaras, iaurs Amerikos ir Australijos archyv tyrjai labiau link
vartoti termin archyv teorija (angl. archival theory) ar archyv studijos (angl. archival studies), o ne archyv mokslas. Jo teigimu, daugeliui Europos ir Lotyn Amerikos emyn archyvar terminas archyv mokslas yra termin archivistica, archivistique, archiviologia, archivology sinonimas, ir jie nelink savo siekini vadinti archyv mokslu [25]. Esama nuomons, jog prancz kalba ileidiamoje archyv literatroje vartojamas terminas archyvistika (pranc. archivistique) neturi atitikmens angl kalba. is terminas danai veriamas angl kalb kaip archyv disciplina (angl.
archival discipline), archyv mokslas, archyv profesija (angl. archival profession) ar
archyv praktikos (angl. archival practices), atsivelgiant kontekst ir svarstomas
problemas. Kai kurie tyrjai, kad nesipainiot su anglosaks gamtos moksl8 sampra8
Terminas mokslas archyv tyrj mokslinse publikacijose danai vartojamas ne siaurja angl
koncepcijos (angl. the natural science) prasme, bet kaip platesn mokslo koncepcija, ymima prancz
kalbos odiu science arba vokiei wissenschaft bendru mokslin disciplin apibrianiu terminu
[13, 25; 38, 1].

32

ta, vartoja termin archyvistika (angl. archivistics), o ne archyv mokslas. Toki

pozicij yra idsts ir E. Katelaaras. Jo teigimu, archyvistik (oland. archivistiek)
sudaro teorija, metodologija ir praktika [24]. Taigi termin ir j vartosenos vairov
nemenka.
Vidurio vedijos universiteto dstytojas P. Wallinas teig, kad archyv mokslas
kaip terminas ar ini visuma vartojamas jau daugiau kaip du imtus met, o pirmuosius io mokslo raytinius rodymus tyrjas sieja su 1797 metais [39]. XIX amiuje Rusijoje vartota svoka mokslas apie archyvus (rus. vartojo
. V. Langlois, D. J. Samokvasovas9 ir kt.) [42]. Rus archyv tyrja T. I. Chorchordina tvirtina, kad XIX amiaus pabaigoje is terminas buvo vartojamas teorins
archyvotyros prasme [44]. Termin archyv mokslas amerikietis T. R. Schellenbergas XX amiaus 6-ajame deimtmetyje vartojo lygia greta su archyv administravimu (angl. archives administration) teoriniams archyv aspektams apibrti [25].
Kai kurie archyv tyrjai termin archyv mokslas sieja su archyv teorija, o kiti
su profesinmis iniomis. Kebliau, kai archyv mokslas vartojamas turint omenyje
ir termin, ir idj. Ital archyv mokyklos atstovas Oddo Bucci teig, jog archyv
inios ir archyv mokslas nra tas pat. Archyv inios yra archyv, sudaryt skirtingu laiku, skirtingose vietose, laikmenose, vairiai naudojam ir skirtingos reikms, kasdiens praktikos artikuliuota forma, o archyv mokslas archyv ini
perjimo disciplinin integralum konceptuali ir sistemin konstrukcija [11, 12].
O. Bucci nuomone, archyv mokslas siekia susisteminti, sistemikai sujungti ir suderinti archyv ini dalykinius klausimus; archyv mokslas visuomens teorijoje
turi iekoti (disciplinins) vienovs garantij, kad i teorija rodyt gebjim teikti
suvienodintas kategorijas, tarp kuri lengviau siterpt archyv problemos [11, 1213].
Tokia dokument sudarymo ir j ilaikymo socialinio, organizacinio ir funkcinio konteksto, btino archyv samprat tirianiai disciplinai, valga sulauk pritarimo, nes
ji siek paveikti archyv inias ir geriau vadovauti archyv praktikai.
Nyderland archyv mokyklos atstovas T. Thomassenas teig, kad archyv mokslas
nuo kit skiriasi savo tikslais, objektu ir metodologija, o io mokslo objektas i
proceso kilusi informacija ir procesai, kurie generuoja toki informacij [38, 382].
Kitas ios mokyklos atstovas E. Katelaaras pateik tok apibrim: archyv mokslas
nagrinja dokument charakteristikas j socialiniame ir kultriniame kontekste ir
tai, kaip jie kuriami, naudojami, atrenkami ir perduodami laiko atvilgiu. Archyv
9
ia minimi XIX a. pabaigos archyv tyrjai: Ch.V. Langlois Pranczijos archyv tyrjas ir
D. J. Samokvasovas Rusijos, XIX amiaus paskutiniuoju deimtmeiu buvs Teisingumo ministerijos
Maskvos archyvo vadovu.

33

mokslas kelia klausim kodl, o archyv administravimas kas ir kaip. Mokslas

tiria svok tinkamum, svarbum, nuolat splioja, eksperimentuoja, iranda, keiia
ir tobulina [25]. Pirmasis terminas labiau irykino objekt, o antrasis objekt ir
jo tyrimo aspektus.
vedas N. Nilssonas archyv moksl apibr kiek siauriau: archyv mokslas
apima archyv prigimties, reikms mokslin tyrim ir metod, btin jiems isaugoti,
vertinti ir padaryti funkcionalius, raid. io mokslo esm archyv prigimties,
sisteminimo ir tvarkymo princip teorija [39]. Galima daryti prielaid, jog pamindamas mokslinio tyrimo aspekt, is tyrjas turjo omenyje akademin disciplin, o
archyv moksl menkai siejo su archyv praktika.
XX amiaus pabaigoje archyv mokslo samprat detaliau nagrinti msi ir
iaurs Amerikos archyv tyrjai. Kanadoje vartojamas ir terminas archyvistika
(pranc. archivistique), ir archyv mokslas koncepcij, princip ir metod, kurie
pasitelkiami archyvams tirti, visuma [35]. T. Cooko teigimu, pastarasis, europiei
vartojamas terminas apima visum profesini ini, kurios sudaro intelektin archyv disciplin, apimani archyv teorij, istorij, archyv strategij, metodologij, taip pat diplomatik ar dokument valdymo elementus [11, 12], o L. Duranti
archyv moksl apibr kaip susistemintas inias apie archyv prigimt ir savybes
bei archyv darb, sudaranias archyv teorij, metodologij ir praktik [11, 13].
ie autoriai archyv mokslo sampratoje labiau pabr inias. L. Duranti detaliau
archyv moksl aikino taip: archyv mokslas apima archyvins mediagos prigimties idjas (t. y. archyv teorij) ir archyvins mediagos valdymo ir saugojimo
principus bei metodus (t. y. archyv metodologij). Archyv idj, princip ir metod analiz, j taikymo bd istorija (t. y. archyv praktika) ir archyv analizs bei
istorijos literatrin kritika (t. y. archyv mokslumas) taip pat yra sudedamoji archyv mokslo dalis [16, 39]. Taip aikinamas archyv mokslas labiau suprantamas
kaip sistema, kuri apima archyv teorij, metodologij, praktik ir mokslum10
(angl. scholarship), nors pastarojo daugelis archyv tyrj nenurodo. Pirmiau aptart L. Duranti archyv mokslo samprat palaik ir amerikietis T. Liveltonas. Jis teig,
kad archyv teorija, metodologija ir praktika kartu sudaro archyv moksl [27, 44],
kuris gali bti vertinamas ir kaip disciplina, ir kaip mokslas. Archyv tyrjai termin
disciplina kartais vartoja apibrdami ne tik atskir studij srit, bet ir vis archyv
veikl. Taiau paprastai disciplina rodo studij form, kai taikant tam tikr metodik siekiama gauti ini, ir apima ini gijimo bdus ir paias inias.
10
Mokslumas straipsnyje suprantamas kaip gebjimas remtis moksline literatra, duomen lyginimas ir analiz, mokslins metodikos taikymas ir apibendrinimas.

34

JAV archyv mokslas apibrtas ir kaip sistemin teorija, kuri paremia verts
ekspertizs, kaupimo, autentikumo patvirtinimo, saugojimo ir prijimo prie ufiksuotos mediagos praktik [31]. Kaip sinonimas nurodomos archyv studijos, kurios
yra: 1) archyv mokslo teorijos ir praktikos mokymo formali programa; 2) inios,
kurios pagrindia dokument verts ekspertizs, j kaupimo, autentikumo patvirtinimo, saugojimo ir prieigos prie fiksuotos mediagos suteikimo praktik; archyv
mokslas [31]. Galima teigti, kad archyv mokslas ioje alyje sietas tiek su archyv
teorija, tiek su profesinmis iniomis, kartu irykinti io mokslo, kaip sistemos, aspektai. JAV profesor Anne Gilliland-Swetland teig, kad disciplininis ir profesinis
archyv mokslo aspektai sudaro archyv paradigm grup prielaid, princip, praktik, bendr archyv bendruomenei ir esani j veiklos ir poiri modeliu [17].
Disciplina, nagrinjanti archyv teorinius, metodinius ir praktinius aspektus, siejama ir su archyv administravimu su archyv funkcijomis susijusi teorini ir praktini veiklos krypi, procedr ir problem tyrinjimu [14, 20]. Taiau is terminas
daniau vartojamas archyv valdymo prasme ir labiau siejamas su archyv praktika.
Rusijoje skiriami du terminai: archyv veikla (rus. e ), kaip valstybins veiklos sritis, apimanti politinius, mokslinius, teisinius ir praktinius archyv
darbo ir dokument tvarkymo klausimus, ir archyvotyra (rus. a) mokslin disciplina, kuri tiria archyvistikos teorinius, metodinius ir organizacinius klausimus bei archyv fond istorij [21, 11]. Rus archyv tyrjo A. V. Jelpatjevskio
teigimu, archyvotyra kaip mokslin disciplina, tirianti ir sukurianti archyv veiklos
teorinius, teisinius ir metodinius klausimus, taip pat archyv veiklos ir archyvotyros
(kaip teorini nuostat ir metodik sistemos) istorij, i esms atitinka ir tarptautin archyvar mokslinio bendravimo praktik ir yra termin archivologija (rus.
a), archyvistika (rus. a), archivonomija (rus. ) atitikmuo, nors i termin sampratos ne visada vienareikms [40]. Galima daryti
prielaid, jog taip archyvotyra labiau siejama su archyv teorija, metodologija ir
istorija, o ne su archyv praktika. E. V. Storostinas teig, jog pastaruoju metu
archyvotyra vis labiau tampa taikomuoju (praktiniu) mokslu, padedaniu vykdyti
valstybs administracines ir ideologines funkcijas. Jo teigimu, archyvotyra pradta
vertinti kaip kompleksin mokslin ir istorin disciplina, tirianti archyv ir archyv
veiklos istorij, archyv darbo ikiarchyvinio saugojimo srityje, verts ekspertizs,
klasifikacijos, fond sudarymo, apskaitos, apraymo, dokument saugumo utikrinimo ir archyv darbo ekonomikos teorij ir praktik; teigdama esanti informacijos
disciplina, archyvotyra tuo pat metu sukuria optimalias formas ir metodus visuomenei aprpinti dokumentine retrospektyvija informacija praktiniais ir moksliniais
tikslais [42]. is poiris irykina pastarojo meto Rusijos tyrj diskusijas archyvotyros sampratos, jos turinio ir ryi su istorijos ar kitais mokslais aspektus.

35

1999 metais ICA vykdytos jos nari apklausos duomenimis, 39 alys (71 proc.)
teig, kad archyv mokslas (toliau straipsnyje vartojamas terminas archyvistika) yra
mokslin disciplina, apimanti archyv teorij, metodik ir praktik. Tuomet buvo
padaryta tokia ivada: tokia alis, kuri archyv mokslo nelaiko moksline disciplina,
yra labai maa arba besivystanti [22, 34]. Paymtina, kad tuomet Lietuvos atsakymas buvo ne. domu tai, kad dauguma ali nurod vartojanios nacionalinius
mintos disciplinos apibrimus, o trys alys termin archyvai (angl. archives),
penkios alys archyv administravim. 2005 metais ICA nars Lenkijos valstybs
archyv vyriausiosios direkcijos vykdytos apklausos duomenys parod, kad dauguma archyvar mano j profesin veikl esant mokslini tyrim srit [30]. Tai leidia
daryti prielaid, jog archyvistika siejama su moksline disciplina. Dalyvaudamas ioje
apklausoje, Lietuvos archyv departamentas nurod, kad archyvistika yra atskira
mokslin disciplina, nors vienodo jos apibrimo ir nra.
Paymtina, kad 2001 metais Lietuvos enciklopediniuose leidiniuose pateikiami
ne tik du archyvistik apibdinantys terminai, bet ir archyvotyros terminas. Taigi
archyvistika: 1) valstybin veiklos sritis, apimanti archyv darbo ir archyvalij tvarkymo politinius, teisinius ir praktinius klausimus; 2) pagalbin istorijos disciplina,
tirianti archyv darbo teorij, metodik ir organizavim, archyv istorij. Kaip mokslin disciplina susiformavo 18 a. Pranczijoje [7, 736]. Archyvotyros terminas aikintas kaip archyvistikos 2 dalis, tirianti archyvus ir archyvini fond istorij, t. p.
vertinanti archyvinius dokumentus. Turi ssaj su diplomatika, archyvine euristika,
paleografija, neografija [9, 736]. Pasitaiko ir toks archyvistikos apibrimas:
1) archyv organizavimo, dokument saugojimo ir naudojimosi jais moksliniai
pagrindai; 2) istorijos aka, nagrinjanti archyv darbo teorij, metodik, istorij
[8, 98]. ie archyvistikos apibdinimai pabr Lietuvos archyvistikos ir istorijos
mokslo ry. Taiau vertinant pirmiau Lietuvoje vartotus terminus, galima daryti
ivad, jog Lietuvoje archyvistika gali bti sietina su archyv teorija, metodika ir
praktika. Atsivelgiant L. Duranti nuostatas, straipsnio autors nuomone, archyvistika Lietuvoje gali bti apibdinta ir kaip visuma idj apie asmen ir organizacij dokument prigimt, j valdymo ir saugojimo principus bei metodus.

Archyvistikos mokslo objektas ir svarbiausios kategorijos

Archyvistika, jos objekto ir udavini raidos aspektai straipsnyje iskirti ir nagrinjami remiantis Nyderland archyv mokyklos atstovo T. Thomasseno nurodytais
archyvistikos paradigmos pokyiais, kitomis io autoriaus publikacijose pateiktomis
valgomis. Nors kai kurie T. Thomasseno analizuoti archyvistikos pokyi aspektai

36

bdingesni Vakar Europos archyvistikai, straipsnio autor pritaria esminiams raidos

etapams, problemoms ir j aikinimui. is tyrjas rmsi Thomo Kuhno (1962 m. jis
pateik paradigmos11 samprat ir jos pasikeitimo idj12 ) mokslo raidos samprata,
pagal kuri mokslas yra ne linijikas ini kaupimas, bet procesas, kai normal
moksl keiia mokslin revoliucija. Tokiam procesui bdingi ie etapai: ikiparadigminis, mokslins revoliucijos, normalaus mokslo ir naujos mokslins revoliucijos.
XIX amiuje jau galima iskirti praktik bendruomen, kurios nariai egzistuojani moksl teorines koncepcijas taik naujai ini sriiai, t. y. archyvams. Toki
koncepcij jie dar negaljo integruoti bendrai pripaint teorij. Ir btent tuomet,
anot T. Thomasseno, mokslo laimjimai ir sukl revoliucij. Dalis padrik koncepcij buvo paverstos nauja teorija ir pateiktos knygose. Konkrei teorij pripainus,
pasiekiamas normalaus mokslo etapas. Toks mokslas grindiamas bendru praktik
bendruomens sutarimu priimti tam tikr paradigm kaip svarbiausi atspirties tak
j tyrimams ir ginti toki paradigm nuo siekiani j paneigti. Kai normalus mokslas nebeteikia tinkam atsakym naujus klausimus, tuomet galima nauja mokslin
revoliucija [37, 2]. Taigi toks bt mokslo raidos kelias apskritai, kartu tinkantis ir
archyvistikai.
Archyvistikos dmesys nuo aktyviai staigos veiklai vykdyti naudojam dokument efektyvi tvarkymo metod XIX amiuje nukrypo archyvini dokument
saugojim tokiose institucijose kaip nacionaliniai archyvai13 [39]. Tuomet svarbiausia archyvar pareiga buvo saugoti autentikus ir patikimus informacijos altinius
akademiniams, pavyzdiui, istorijos, tyrimams. Bt netikslu sakyti, kad tai, kas
XIX amiuje buvo dstyta ar studijuojama, gali bti vadinama archyv mokslu,
archyvistika ar archyvotyra, nes archyvistika tuomet suprasta kaip teiss, staig
istorijos, paleografijos, filosofijos ir diplomatikos bei heraldikos disciplina [15, 17].

11
Anot T. Kuhno, paradigma yra visuotinai pripaintas mokslo laimjimas, padedantis praktik
bendruomenei konkreiu metu modeliuoti problemas ir j sprendimus [37, 2].
12
Pasak T. Kuhno, mokslo raidai bdingi esminiai liai, pertrkiai, slinktys, kai keiiasi ne tik
mokslo samprata, bet ir pasaulvaizdis. Revoliucini li laikotarpiu paradigmos kinta. T. Kuhnas
teig, jog radikals pokyiai atsitinka aikinant bet kuri mokslo teorij, o tai jis ir vadino paradigmos
keitimu, kai atsakymai tyrimo klausimus nebepajgs tinkamai paaikinti nagrinjam reikini (archyv atveju fiksuotos informacijos ir jos sudarytoj) arba kai praktiniai metodai, grsti reikini
stebjimo teorija, nebeveiksmingi (kaip atsitiko su daugeliu archyv veikl, ir ne tik reprodukuojant
elektroninius dokumentus) [11, 5].
13
JAV ir kitose alyse toks pasikeitimas lm dviej skirting profesij ir mokym atsiradim,
t. y. dokument valdytoj ir archyvar. Kitose alyse (pvz., vedijoje) tas skirtumas nebuvo toks rykus.
Todl kartais sunku lyginti archyvistikos raid ir skirtingas jos turinio apibrtis vairiose alyse. Pavyzdiui, kai vedijoje kalbama apie archyvistik, turima galvoje ir dokument valdymas [39].

37

Archyv veikla, remiantis pozityvizmo idjomis, pagarbos fondui, jo kilms principais, XIX a. suprasta kaip istorini tyrim veikla, kurios tikslas kaupti, tvarkyti,
aprayti dokumentus pagal iuos principus.
Anot T. Thomasseno, su archyvais susijusi idj visuma XIX amiuje dar nelaikytina tikra paradigma, nes tuomet vyravo keletas poiri, t. y. i esms buvo
derinami du diplomatikos ir administravimo [37, 3]. Todl is autorius XIX ami
pripasta kaip ikiparadigmin archyvistikos laikotarp. Diplomatikos prasme archyvistikos objektas XIX amiuje buvo konkretus dokumentas, o administravimo prasme
fondas [37, 3]. Galima sakyti, kad archyvistikos objektas buvo dvigubas (fondas
ir dokumentas, angl. diploma). Taigi fondas (kartu ir jo dalys), XIX amiaus pabaigoje apibrtas kaip staigos sudaryt ir saugom dokument visuma, tapo archyvistikos tyrimo objektu. Toks fondo apibrimas labiau atitiko Vokietijos archyv
mokyklos fondo samprat. Nyderlanduose XIX amiaus pabaigoje fondas buvo
suvokiamas kaip bendruomens (miesto, provincijos, valstybs), o ne skirting toki
bendruomen administruojani staig neeinamj dokument visuma [37, 3].
Nagrinjant archyvistikos objekt, fondo samprata buvo itin svarbi, ypa jo struktros prasme. Dokumentas tuomet suprastas kaip materialus, vientisas, baigtinis
objektas, kurio turinys (norima perduoti informacija, inios) neatsiejamas nuo materialios formos laikmenos (pvz., popieriaus). Atsivelgiant iskirt objekt, pagrindinis vienetas diplomatikos prasme buvo atskiras oficialus dokumentas ar raas, o administravimo prasme saugojimo vienetas [37, 3]. Paymtina, kad saugojimo vienetas gali bti aikinamas kaip fizinis vienetas, t. y. byla susistemint
dokument grup arba maiausias nedalomas fondo dokument vienetas.
Mokslo udaviniai rodo, kokias problemas jis siekia sprsti, o specifika mokslo (disciplinos) santyk su socialine veikla. T. Thomasseno teigimu, archyvistikos
udavinys diplomatikos prasme buvo kritinis dokument publikavimas, siekiant
sudaryti galimyb atlikti istorin tyrim, o administravimo prasme dokument
identifikavimas ir patogi j ieka [37, 3]. Archyv metodai ir bdai ities rod, kad
tokie poiriai buvo derinami: diplomatikos poiris svarbus dl detalios kada
nors ileist dokument paiekos ir isamaus j apraymo ir, jei manoma, j kritinio publikavimo chronologine tvarka, o administravimo poiris dl vis fondo
serij ir fondo saugojimo vienet apraymo, fond suvokiant kaip bendruomens
neeinamj dokument visum, sutvarkyt pagal pagarbos fondui ir kilms principus, taikytus visiems tokios bendruomens neeinamiesiems dokumentams [37, 3].
Diplomatikos ir administravimo takos irykinimas paaikina, kodl tuomet archyvarai daug dmesio kreip archyv kilm (dokumentai sieti su staigos veikla ir jos

38

valdymu) ir dokument funkcijas bti autentikiems ir rodyti staigos veikl. I

toki archyvistikos udavini iplaukia ir metodika taikyti pagarbos fondui princip ir diplomatikos metodus [37, 8]. Pagarbos fondui principas (kilms principas,
nes kitose alyse btent toks pradtas iskirti) taikytas fondo lygmeniu, o diplomatikos metodai konkretiems dokumentams tirti rengiant juos publikuoti.
T. Thomassenas iskyr klasikin archyvistik ir kaip jos objekt XX amiuje
nurod staigos ar tarnautojo sudaryt ar gaut dokument visum [37, 2]. Taigi
objektas iliekamj vert turintys organizacijos veiklos dokumentai fondas.
Kitaip sakant, XX amiaus pirmojoje pusje fondas, kartu ir jo sudedamosios dalys,
tapo vieninteliu archyvistikos objektu. Fondas pradtas apibrti kaip konkreios
staigos, kuri dalyvauja administruojant bendruomen, dokument, o ne bendruomens archyv visuma [37, 3]. Taip pabrtas dokumento ir jo sudarytojo ar veiklos, i
kurios dokumentas atsirado, ryys, dokument tarpusavio ssajos. Kaip pagrindinis,
nurodytas fizinis saugojimo vienetas, svarbiausia fondo dalis, o ne konkretus (oficialus) dokumentas [37, 3]. Tokiu bdu iskirti dokument, susiet konkreia tema
ar kitais poymiais, ryiai ir j sisteminimo reikm, t. y. pagarbos originaliai tvarkai
ir kilms princip taikymo svarba. Nurodyta, kad fond ir saugojimo vienet ryiai
tapo istorins analizs interpretavimo rmais [37, 3]. Teigta, kad ryiai tarp pagrindini vienet turi bti natrals. T. Thomassenas iskyr iuos archyvistikos udavinius dokument kontrol (fizin, administracin, intelektin) ir prieinamumas.
Dokument publikavimas, kaip svarbiausias archyvistikos udavinys, nebenurodomas. Aptart klasikins archyvistikos apibdinim T. Thomassenas suvok kaip archyvistikos klasikins paradigmos apraym. Archyvistikos klasikin paradigm T. Thomassenas laiko normaliu mokslu. Toks jis buvo beveik vis imtmet. Paradigma pripainta po mokslins revoliucijos (paradigmos pasikeitimo) XIX amiaus pabaigoje.
Straipsnyje minto archyv tvarkymo vadovo ileidimas 1898 metais ymjo baigt
mokslins revoliucijos, kuri sujung vairias XIX amiaus archyv tvarkymo ir apraymo srities koncepcijas ir metodus, perimtus i diplomatikos ir administravimo
praktikos [37, 3].
Nuo XX amiaus vidurio archyvistikai daug takos turjo sparti informacini
technologij raida ir naujos informacijos fiksavimo, erdvinio ir laikinio perdavimo,
naudojimo ir saugojimo priemons. Prireik naujos archyvistikos paradigmos,
perteikianios naujas koncepcijas, teorijas ir metodus. Archyvistikos dmesio centru
tapo dokumentai kaip organizacijos proces ir funkcij dalis, o ne dokumentai kaip
objektai [39]. Pakitus aplinkai, archyvistika turjo pasilyti naujus metodus, labiau
bendradarbiauti su kitomis ini sritimis (pvz., informatika). P. Wallino teigimu,

39

archyvistika kaip akademin disciplina, siekdama susidoroti su greita profesine pltra,

turjo bti grindiama ir moderniu dokument profesional mokymu, ir geromis
akademinio tyrimo programomis [39]. F. Ribeiro teigimu, XIX amiaus pabaigoje
buvo suformuluota istorin technin paradigma ir ji tvirtinta XX amiuje, o pastaruoju
metu kalbama apie mokslin informacin paradigm; nauja paradigma archyvistik
suvokia kaip taikomj informacijos moksl disciplin, aikiai apibria jos tyrim
objekt archyvus, kurie suprantami kaip informacijos sistema, ir jos mokslin
tyrimo metodik [34, 295]. Tai paaikina, kodl dokumento ir archyv koncepcijos
XXI amiuje yra esmins, o archyvistika labiau telkia dmes proces lemiam
kontekst, struktr ir form, o ne dokument turin.
XX amiaus pabaigoje XXI amiaus pradioje archyvistikos tyrimo objektas
yra i proces atsiradusi informacija, t. y. pati informacija ir procesai, kurie generavo
ir struktrikai apibr t informacij [38, 382]. Galima daryti prielaid, kad
iskiriamas dvejopas objektas: archyvin informacija ir i informacij generuojantis
kontekstas, taip pat dokument atsiradim lemiantys procesai.
T. Thomassenas nurodo dvilyp pagrindin vienet konkret dokument ir jo
ry su generuojanios veiklos sandoriais [37, 5]. Dabartiniais laikais dokumentas
pradtas apibrti kaip fiksuota informacija, atsiradusi ar sudaryta ir ufiksuota
(fizikai) staigai vykdant veikl (procesus), apima informacij (turin), atsiranda i
proceso (konteksto), yra tam tikros formos (struktra) [19, 121]. Taip dokumento
samprata susiejama ne tik su staigos ar asmens veikla, bet ir su funkcijomis, procesais, i kuri dokumentas kilo. Archyvistikos udaviniai auktos kokybs informacija. Archyv veiklos prasme siekiama tokios kokybs, kuri, T. Thomasseno teigimu, utikrint atskaitingum, tstin informacijos ir proces, i kuri ji atsirado,
ryi stabilum [37, 5]. Kitaip sakant, archyvistikos udaviniai yra archyvins kokybs nustatymas ir ilaikymas, o tai yra optimalus dokument aikumas, ilgalaikikumas, dokument ir juos generuojani darbo proces tarpusavio ryys [38, 382].
Siekimas nustatyti ryius tarp informacijos ir proces, i kuri ji atsirado, taip pat
prieinamumo akcentavimas rodo polink pltoti anksiau iskirtus archyvistikos udavinius ir derinti juos su kintania dokumento ir archyv samprata.
Apibendrinant archyvistikos objekto ir udavini raidos aspektus, kartu ir
T. Thomasseno teiginius, galima teigti, kad archyvistika reaguoja kintanius aplinkos veiksnius, o archyv tyrjai iuos pokyius analizuoja atsivelgdami visai archyvar bendruomenei priimtinas koncepcijas ar jas kurdami. Archyvai pradedami
suvokti kaip sistema, kurios posistemiai yra ikiarchyvinis procesas, dokument kaupimas, vertinimas, saugojimas ir kt.

40

Archyvistikos vidin struktra

Mokslo vidin struktr lemia nagrinjamos temos, jo objekto ir tiksl samprata.
Vidin archyvistikos struktra XIX amiuje arba jos turinys gali bti siejamas su
archyv veiklos istorija, kuri apm ir istorinius archyv valdymo praktikos klausimus, jos apraikas ir teorines idjas (pvz., pagarbos originaliai tvarkai principo).
Kartu didel tak turjo diplomatika, dokument publikavimo ir klasifikavimo
bd iekojimai. Vliau archyvistikos struktros samprata kito.
XX amiaus antrojoje pusje archyvistik pradjus suvokti kaip ini sistem,
sudaryt i trij ar, kai kuri tyrj teigimu, keturi komponent, ie pradti nagrinti detaliau. Paprastai teorija suprantama kaip aikinamj ir normini idj
sistema ir yra konceptualios prigimties ini forma. Archyv teorija aikinama kaip
apibendrint koncepcij, susijusi su dokument prigimtimi, pobdiu ir savybmis, istorinis, filosofinis ir naudojimo tyrimas [12, 163]. T. Liveltono teigimu, archyv teorij sudaro susistemintos konceptualios inios, atsirandanios i svarbiausi archyv idj analizs, o tokia analiz apima idjos ar koncepcijos reikms
nagrinjim siekiant nustatyti, kas tai yra, jos prigimt, k ji apima [27, 25].
Galima sakyti, kad archyvistikai labiausiai rpjo ir teberpi dokumentas, fondas
arba archyvas, ypa j prigimtis, svarbiausios savybs, taip pat i koncepcij ryiai.
Archyv idjos yra esmins, nes kitos idjos ar koncepcijos yra jomis grindiamos,
todl archyv teorija apskritai gali bti apibdinta atsivelgiant idjas ir j ryius
[27, 2526]. Archyv tyrjai siekia apibrti, koks yra archyv teorijos ir metodologijos, praktikos ir mokslumo santykis. Archyv metodologija siejama su ini gavimo bdais ar sitikinimu, kad valgos yra tikrai racionalios ir sistemikos; metodologija taip pat rodo bet koki sektin kodifikacij [27, 19]. Praktika siejama su
archyv idj taikymu atliekant konkret darb (pvz., tvarkant fondus ar dokumentus, juos apraant). Vadovaudamiesi kilms, pagarbos originaliai tvarkai principais
archyvarai paiso teorini nuostat ir kartu gyja ini, kaip j laikomi dokumentai
buvo tvarkomi ir saugomi anksiau. Todl mokslumas gali bti siejamas su egzistuojani dalyk tyrimu atsivelgiant realybs koncepcijas ir geriausi bd joms
atskleisti, o archyv inventoriaus raai, apibdinantys dokument tipus, j apimt
ar ryius su sudarytoju, gali bti archyvinio mokslumo pavyzdys [27, 36]. Taiau
toks pavyzdys archyvar gyt ini neatskleidia, nors skirtumas tarp teorijos ir
mokslumo rodo dvi archyv ini sritis: konceptuali ir empirin [27, 37]. Teorins
(konceptualios) inios, kaip teigia T. Liveltonas, labiau susijusios su pai idj
tyrimu, o mokslumo (empirins) su archyvaro pasaulio svarbiausi fakt tyrimu
[27, 37]. Archyvaras kaip mokslininkas gali tyrinti konkrei savo priirim fond

41

prigimt, o kaip teoretikas fond prigimt kaip koncepcij. Toks poiris ir dviej
archyv ini srii iskyrimas galimas, jei archyv veikla suprantama kaip mokslin. Paprastai archyvar darbas nepripastamas kaip mokslin veikla, nors kai kuri
ali (pvz., Danijos, Slovnijos) statymai sudaro galimyb atlikti mokslinius tyrimus
[30]. Taigi archyvistikos struktroje pabriama fundamentalusis (teorija, metodologija, istorija) ir taikomasis (dokument (archyv) valdymas, kaupimas, fond sudarymas, apraymas, saugojimas, iekos priemoni sudarymas, teisinis reguliavimas) aspektai, o tai sisteminiais ryiais grsta archyvistikos struktros samprata
pabriant procesus, kurie lemia dokument (archyv) atsiradim ir kitus dalykus.
Dalis dabarties archyv tyrj archyvistikos interesus riboja organizacij veiklos
dokument sfera, nevienodai supranta archyvistikos objekt ir vidin struktr. Kiti
tyrjai orientuoja platesn diskurs informacij, kilusi i proces, ir paius
procesus. ia svarbi ir specialioji archyvistika, kurios dalys iskiriamos pagal fond,
dokument kategorijas. Jai priskiriami elektroniniai, vaizdo, garso dokumentai (pvz.,
Belgijoje) ir kt. Skiriasi archyv tyrj vartojamos svokos, archyv problematikos
suvokimas ir priskyrimas (nepriskyrimas) archyvistikai. Pavyzdiui, dokument valdymas (angl. records management) kaip atskira disciplina (pvz., iaurs Amerikos
alyse, Jungtinje Karalystje) kelia vis maiau diskusij, nes kompiuteri naudojimas, informacini technologij pltra, drauge ir gerjanios archyv reikms kultrai, tyrimui, demokratijai ir kt. inios beveik panaikino ribas tarp archyv ir
dokument valdymo [22, 42]. E. Katelaaro teigimu, daugelio Vakar Europos ali
(Nyderland, Italijos, Pranczijos) terminologijoje nra odio dokumentai (angl.
records) atitikmens ir prasta vartoti termin archyvai (angl. archives) [24]. Mint
rib nykimui turjo tak ir naujos koncepcijos, pavyzdiui, dokument tstinumo14.
Dokument valdymas (angl. recordkeeping) Australijoje pradtas suprasti ne tik
kaip dokument sudarymas, ne tik veiklai vykdyti naudojam dokument, bet ir
archyv, valdymas. Taip apibrtas dokument valdymas nurodomas ir kaip disciplina. Yra teigini, kad dokument valdymas atskira disciplina laikytinas, kai jo
mokoma su informacijos mokslais, bet nelaikytinas kai mokoma su archyv
valdymu [22, 43]. Dokument valdymo ir archyvistikos ryys, straipsnio autors

14
Tstinumo (angl. records continuum) koncepcija (suformuluota Australijoje XX a. paskutiniaisiais deimtmeiais) sujung dvi koncepcijas: dokumento ir archyv; pastarieji apibrti kaip tstin
vert turintys dokumentai. i koncepcija neiskiria dokument gyvavimo etap ir apima daugialyp
poir dokument sudarym socialins ir organizacins veiklos kontekste. Dokument valdymas
suprantamas kaip nuolatinis ir nuoseklus procesas nuo pat dokument valdymo sistemos sudarymo
iki antiduot archyvams dokument isaugojimo ir naudojimo.

42

nuomone, priklauso ir nuo dokumento, archyv koncepcij, archyvistikos sampratos konkreioje alyje. Kadangi Lietuvoje pabriamas tstinis dokument valdymas, ia jis laikytinas sudedamja archyvistikos dalimi.
Pastaruoju metu pasigirsta nuomoni, kad archyvistika turt bti lyginamasis mokslas (angl. comparative science). Lyginamoji archyvistika yra globali, vis daugiau praktik, mokslinink ir student skaitmeninje erdvje nagrinja archyvus be rib,
teigia E. Katelaaras [24]. Nepaisant poiri vairovs, sitvirtina nuostata, kad archyvistika turi nagrinti visus archyv egzistavimo ir funkcionavimo visuomenje dalykus.

Archyvistikos ryiai su kitais mokslais

XX amiaus paskutiniaisiais deimtmeiais archyvistika pradjo sitvirtinti kaip atskira disciplina arba buvo susijusi su informacijos mokslais ir bibliotekininkyste,
kartais ir istorija [22, 41]. Daugelyje ali (53 proc. ICA apklaustj 1999 metais)
archyvistika yra savarankika disciplina, kitose susijusi su kitomis disciplinomis
arba kit disciplin dalis. 2005 metais atliktos apklausos rezultatai rodo, kad archyvistika vis labiau siejama su informacijos mokslais, nors ilieka ir kiti jos ssaj
bdai. Pagal Lietuvos moksl klasifikacij archyvistika priklauso humanitarini moksl srities komunikacijos ir informacijos krypties mokslams (indeksas 006 H), o viena
i moksl aka yra: H 100 dokumentacija, informacija, bibliotekininkyst, archyvistika [18, 11]. Archyvistikai artimiausios mokslins disciplinos ir sritys (akos)
yra istorija, informacijos mokslai, informatika. i ir kit moksl ryius rodo objekto formavimosi raida, mint moksl savarankikumas (integralumas).
Archyvistikos ir istorijos mokslo ry lm istorijos painimo specifika ir objektas, istorijos altinio samprata, io mokslo retrospektyvumas, nes painimo procesas
vyksta prieinga socialins tikrovs raidai linkme. Istorijos proceso tyrimas remiasi
altiniais, kurie gali bti vienaip ar kitaip su moni veikla susij objektai, i j ir
dokumentai. Archyviniams dokumentams kaip istorijos altiniams daug dmesio
skiria altyniotyra pagalbin istorijos moksl disciplina. Istorikams svarbs autentiki ir patikimi altiniai, kuri dalis saugoma archyv institucijose.
Archyvarai ilg laik buvo rengiami kaip istorikai, o XX amiaus pradioje sivyravo nuomon, kad archyvarui nepakanka turti istorijos ini, jo pareiga bti
nealikam atliekant tyrim. Kai kuriose alyse (pvz., Rusijoje, Lenkijoje) archyvistika
tebesiejama su istorijos mokslu. Greta irykjo tendencija archyvistik sieti su informacijos mokslais. Archyv tyrjams, ypa iaurs Amerikos ali, XX amiaus
antrojoje pusje pradjus nagrinti informacini technologij tak archyv sriiai,
elektroninius dokumentus, perirint dokumento koncepcij, dmesys atkreiptas

43

informacijos valdym, kartu ir informacijos mokslus, siekianius painti informacinius poreikius, organizuoti modernias technologijas, kad padidt informacijos poveikis. Archyviniai dokumentai, nepaisant to, kada jie laikomi archyviniais, pradti
traktuoti kaip archyv informacijos altiniai, plaiau apibrtas ir dokumentas bei
archyvas, perirtos archyv institucij funkcijos. Kaip ir informacijos mokslui,
archyvistikai svarbus dokument vartotojas, informacijos ieka, todl kuriant informacijos sistemas taikomi specials apraymo standartai. Archyvinis dokumentas
vertinamas ne tik kaip potencialus istorijos, bet ir atminties altinis, kartu ir informacijos (dokument) valdymo proces rezultatas. Lietuvoje pripainus komunikacijos ir informacijos moksl krypt, archyvistika siejama su dokumentins komunikacijos disciplinomis, pavyzdiui, dokumentalistika, bibliotekininkyste, knygotyra,
informacijos teorija.
Filosofijos moksl dalies aksiologijos vertybi teorijos taikymas archyvistikoje ilieka svarbus painti vertybes, kuriomis grindiami dokument verts ekspertizs sprendimai. Nagrinjant inias svarbi ir ini teorija (epistemologija). Su ini
tyrimu susijusi komunikacijos ir informacijos moksl aka ini vadyba. Archyvarams ir dokument vadybininkams siloma dokumentus vertinti kaip organizacijos
ini altinius. Nors tradicikai archyvarai ir dokument valdytojai telkia dmes
sen ini ilaikym, taiau dokument saugojimo laiko nustatymu, apskaitos
dokument, iekos priemoni sudarymu siekiama ilaikyti dokumentus ir informacij; kuriamos programos elektroniniams dokumentams valdyti [20, 26]. ini ir
informacini technologij integravimas dar labiau pabria archyvistikos ssaj su
informacijos mokslais.
Paymtinas archyvistikos ryys su socialiniais mokslais: teise, vadyba ir administravimu, sociologija. Archyvistika (jos aka) glaudiai susijusi su teiss krypties
mokslais (vieja, civiline teise) ir nagrinja ias sritis: prieig prie dokument (teiss gauti informacij ir teiss privatum utikrinim), dokumento sampratos apibrimus, dokument valdymo ir archyv institucij veiklos reglamentavim, teisin
reguliavim. Kadangi dokument (archyv) valdymas suvokiamas kaip vadybos dalis, archyvistikai svarbs administravimo mokslai, ypa organizacij teorija ir vieasis administravimas. Archyvai yra visuomens, socialini (kultrini) proces rezultatas, todl iskirtini archyvistikos ir sociologijos ryiai. ia svarbs ir archyv institucij, kaip socialini organizacij, veiklos aspektai, kurie neretai tampa sociologijos disciplin (organizacij, komunikacij, kultros sociologijos) objektais.
Svarbu aptarti ir archyvistikos ryius su vienu i fizini moksl informatika
(kompiuterija). Archyvistikos tyrjai nagrinja informacini technologij taikym
dokumentams (archyvams) valdyti. Kartu su io mokslo atstovais tiriamos elektro-

44

nini dokument autentikumo problemos, iekoma tinkam dokument saugojimo metod.

Archyvistikos ryiai su kitais mokslais, vidin struktra lemia ir jos tarpdalykikum. Jis pabriamas ir organizuojant archyvistikos studijas. Archyvistikos studij programos danai apima socialinius, informacijos ir administravimo mokslus. gyvendinant ias programas tarpdalykikumas reikiasi student supaindinimu su vairiais
archyvistikos aspektais, informacini technologij taikymu, teise, vadybos principais.
Studij dalyk derinimas leidia studentams suderinti archyvistik su informatika ir
kt. Tarpdalykin archyvistikos programos pobd irykina ir tai, kad kursus skaito ne
tik archyvistikos, bet ir kit dalyk (teiss, komunikacijos ir pan.) inovai.

Archyvistikos metodai ir metodologija

Mokslo metodas paprastai reikia painimo arba tyrimo keli ir rodo, kokiu bdu
tiriamas objektas. Archyvistikos metodai XIX amiuje buvo ie: 1) dirbtinis klasifikavimas, kai dokumentai sisteminami pagal formas, chronologij ir kitas dirbtines
sistemas; 2) diplomatikos tyrimo bdai, taikyti konkretiems dokumento formos elementams tirti. Tuomet archyvistika sietina su istoriniu metodu, pasitelktu analizuojant vairi laikotarpi dokument, kartu ir fond, sudarymo bdus.
Archyvistikos metodika XX amiuje kilms ir pagarbos originaliai tvarkai
princip taikymas. Pagarbos originaliai tvarkai principas reik tvark, pagal kuri
dokumentai buvo sudaryti, sutvarkyti ir laikomi juos sudariusioje staigoje. is principas rod, kaip yra sutvarkyti dokumentai saugojimo vieneto lygmeniu arba kaip
susisteminti vienos grups dokumentai (saugojimo vienetai) serijos (ar kitos grups) lygmeniu. Principas taikytas atsivelgiant fondo samprat. Kilms principas,
naudotas vienos staigos neeinamiesiems dokumentams sutvarkyti ir nagrinti, pabr fond administracin kontekst ir dokument kilms vietos reikm. Kaip
teig T. Thomassenas, kilms principas reikalavo susieti fondus su administraciniu,
o ne geografiniu kontekstu. Tai nustat fond ry ne su vieta, kur bendruomen
gyvena, bet su dokumentais, su kuriais jie i prigimties susij [37, 4]. XX amiuje
taikyti du metodai: fizini dokument formalus apraymas ir j sutvarkymas remiantis natraliu klasifikavimu pagal sudarytojo organizacij, o ne dokument form [37, 2]. Pirmasis metodas fizinis dokument apraymas, o antrasis klasifikavimas, rodantis, kaip sudarytojas juos buvo sutvarks.
Archyvistikos metodika XXI amiuje ryi tarp dokument ir j konteksto
nustatymas, ilaikymas ir analiz siekiant nustatyti, ilaikyti ir ianalizuoti autentikum, patikimum ir tikrum [37, 5]. Kitaip sakant, archyvistikos metodika yra

45

analiz, fiksavimas ir ilaikymas ryi tarp fiksuotos informacijos funkcijos ir jos

formos, struktros ir kilms konteksto [38, 382]. Tokia metodika neatsiejama nuo
teorini princip taikymo. Dabartiniais laikais pagarbos originaliai tvarkai ir kilms
princip sampratos svarstomos i naujo ir ie principai apibriami kokybs valdymo terminais. Archyv tyrjai nagrinja dokument kilms i funkcijos ar informacijos sistemos aspektus, taip pat dokument ir j konteksto ryius. Todl archyv
metodika nurodo priemones, kuriomis galima nustatyti, ilaikyti ir ianalizuoti i
proces kilusios informacijos formali kokyb <>, o ji priklauso nuo turinio
duomenis ir generuojanius procesus susiejani ryi, kokybs ir stabilumo [38,
383]. T. Thomassenas teig ir tai, kad tik suradus ir ianalizavus turinio duomenis
atitinkama forma, struktra ir atitinkamame j kilms kontekste (t. y. turinio duomenis susiejus su metaduomenimis) informacija gali turti numatom kokyb [38,
383]. Taigi ryi tarp turinio, formos, struktros ir turinio duomen sudarymo konteksto isaugojimas tampa itin svarbus valdant dokumentus, siekiant j autentikumo ir patikimumo. Patikimumo ir panai proces utikrinimas dokumento lygmeniu reikia pagarb formai ir tai jau diplomatikos sritis. Archyv lygmeniu tai
reikia pagarb struktrai (pagarbos originaliai tvarkai princip) ir sudarymo kontekst (kilms princip). Formos, struktros ir sudarymo konteksto gerbimas reikia
ryi tarp turinio duomen ilaikym; ryius tarp dokument; ryius tarp dokument ir juos generuojani funkcij ir proces [38, 383].
Dar vienas svarbus dalykas, susijs su archyvistikos metodika, yra jos taikymas
vadovaujantis i apaios vir (angl. bottom-up) ir i viraus apai (angl. topdown) poiriais. Taikant toki metodik, anot T. Thomasseno, archyv galima nagrinti vertinant:
1) archyv sudaranius elementus (ia prasme archyvas yra fizinis vienetas [38,
384]. Tiriant dokumentus, j sutvarkym, nustatomi j ryiai, o paskui ir darbo
procesai, i kuri atsirado archyvai, i apaios vir (indukcijos prasme). Tokiu
poiriu gali bti analizuojamas nedidelis archyvas, kur sudaro dokumentai tradicinse laikmenose [38, 384]. Btina pabrti, kad is poiris sietinas su klasikine fondo ir dokumento samprata, taip pat su diplomatikos metodais. Tokio poirio
itakomis galima laikyti btinyb aprayti dokumentus, kai pirmiausia identifikuojamas konkretus dokumentas, o paskui jo ryiai su kitais dokumentais;
2) funkcijas, kurias archyvas atlieka. Tuomet archyv metodika uima pozicij,
kad kilms (funkcinis ir organizacinis) kontekstas gali bti analizs pradia [38,
384]. Todl pirmiausia analizuojama misija, funkcijos, udaviniai, socialini veikj
(veiklos dalyvi) galiojimai ir darbo procesai i viraus apai (dedukcijos prasme), o tokia analize remiantis, anot T. Thomasseno, kuriamos ir pertvarkomos

46

dokument valdymo sistemos ar nagrinjami kintantys archyvai [38, 384]. Paymtina, kad is poiris rodo naujai interpretuojam kilms princip, dmes dokument sudarymo procesams ir kontekstui. Toki analiz galima taikyti tiek elektroniniams dokumentams, tiek sudarytiems tradicinse laikmenose. Tokio poirio prireikia apraant fond bendriausiu lygmeniu, nustatant jo struktr ar atliekant makrolygio verts ekspertiz.
Archyvistikos bdai duomen modeliavimas ir apraymo standart sudarymas
[37, 8] paskatino perirti ir tobulinti ne tik dokument apraymo, bet ir informacijos perdavimo, kodavimo standartus. ie bdai skatino ir glaudesn archyvar
bendradarbiavim su informacini technologij specialistais, bibliotekininkais, ypa
pltojant dokument skaitmeninimo projektus.
Galima sakyti, kad archyvistikos metodologija ir metodus ilgainiui leme io
mokslo objekto, kitu esminiu archyvistikos kategoriju (kilmes, konteksto) sampratos ir reikmes kaita.

Archyvistika instituciniu lygmeniu

Dabarties laikotarpiu galima kalbti apie vairialyp archyvistikos mokslo studij
baz auktsias mokyklas, tyrimo institutus ir kitokio pobdio institucijas. Archyvistikos studijos pltojamos universitetuose (Amsterdamo, Janinos, Oslo, Liverpulio, Mainco, Stokholmo, Maskvos, Toronto, Brit Kolumbijos ir Manitobos, Kalifornijos ir kt.). Archyvistikos tyrimo institutai veikia Nyderlanduose (angl. Archiefschool Research Institute), Rusijoje (angl. The All-Russian Archival Science and Records Management Research Institute; kitas institutas angl. Institute for History and
Archives). Steigiamos pedagogikos mokyklos Nyderlanduose (oland. Archiefschool),
Pranczijoje (pranc. Ecole nationale des chartes), Vokietijoje (vok. Archivschule Marburg). steigta ne viena bibliotek, archyv ir informacijos studij mokykla (tokia
mokykla veikia Londono universiteto kolede). Archyv mokymo centrai steigti
Latvijoje, Rusijoje ir kitose alyse.
Archyvistika yra atstovaujama mokslini ir (ar) profesini draugij. Steigiamos
tarptautins (iuo metu veikia 28) ir nacionalins (veikia 268, i j 138 Europoje)
dokument valdytoj ar archyvar asociacijos. Pirmajai grupei skirtina Albanijoje
kurta Sertifikuot archyvar akademija (angl. Academy of Certified Archivists) ar
1998 metais Barselonoje steigta Archyvarai be rib (angl. Archivists without borders). Nacionalinms atstovaut ios: JAV veikianios Dokument valdytoj ir administratori asociacija (angl. Association of Records Managers and Administrators,
ARMA), Sertifikuot archyvar akademija (angl. Academy of Sertificied Archivists),

47

Suomijos archyvar draugija (angl. Society of Finnish Archivists) ir daugelis kit.

Nors archyv reikalai pirm kart svarstyti 1910 metais Briuselyje vykusiame
tarptautiniame administravimo moksl kongrese, intensyvesnis tarptautinis archyv
institucij bendradarbiavimas prasidjo po Pirmojo pasaulinio karo. 1929 metais buvo kurta Taut Sjungos archyv kolegija, kaupianti inias apie vairi ali archyvinius dokumentus, 1931 metais Archyv ekspert kolegija prie Taut Sjungos intelektinio bendradarbiavimo instituto; jos tikslas skatinti archyvarus bendradarbiauti. 1948 metais steigta ICA. Ji vienija archyv institucijas, archyvar asociacijas bei
archyvarus, telkia dmes archyvistikos teorij, metodik, skatina tiriamj darb.
Nuo 1989 met Jungtinje Karalystje veikia tarptautin organizacija (angl. International Records Management Trust IRMT), padedanti gyvendinti oficiali valdymo
dokument strategijas ekonomikai silpnose alyse (pvz., Afrikos). Veikia nemenkas
skaiius kit tarptautini organizacij, kurios skatina bendradarbiavim vaizdo ir garso dokument saugojimo srityje, pavyzdiui, nuo 2005 met veikia Baltijos audiovizualini archyv taryba (angl. Baltic Audiovisual Archival Council BAAT).
Archyvistikos idjas padjo tvirtinti ir Jungtini Taut vietimo, mokslo ir kultros organizacija (angl. United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization UNESCO), ISO ir kitos tarptautins organizacijos. Btina paminti ir
Europos Sjungos institucij dmes archyvams. i institucij iniciatyva steigiamos
ekspert ar darbo grups, priimamos rekomendacijos vairiais dokument ir archyv valdymo klausimais.
***
Ianalizavus archyvistikos raid, jos objekto ir udavini bei metod kait, galima teigti, kad ji tapo gana sudtinga daugiaaspekte disciplina. Pastaruoju metu
esminis jos tikslas valdyti i proces atsiradusi informacij, sukurt vairiomis
techninmis slygomis skirting organizacij tip skirtingais tikslais. Archyv tyrjai skatina pltoti mokslinius tyrimus ir ilaikyti tarpdisciplinin archyvistikos pobd. iaurs Amerikos ir Vakar Europos alyse (pvz., Nyderlanduose), Australijoje
jau inicijuojamos tyrim programos (pvz., InterPARES15 ), kurios pasiymi btent
tokiu, tarpdisciplininiu, poymiu. poym turi ir Lietuvos komunikacijos ir informacijos mokslai bei j aka archyvistika.
teikta 2006 m. gruodio mn.
15
InterPARES (angl. Research on permanent authentic records in electronic system) tikslas yra
bendromis archyvistikos ir informatikos mokslinink, archyv ir kompiuteri pramons atstov pastangomis sukurti teorin ir metodologin pagrind nuolat saugoti autentikus elektroninius dokumentus,
generuojamus skaitmeninmis sistemomis [33, 181].

48

NUORODOS
1. DADDARIO, Arnaldo. The development of archival science and its present trends. I Archival
science on the threshold of the year 2000: proceedings of the International conference Macerata,
38 September 1990. Edited by Oddo Bucci. Macerata, 1990, p. 167192. ISSN 99-1625122-3.
2. Archives and the public interest: selected essays by Ernst Posner. Edited by By Ken Munden.
Washington, 1967. 204 p.
3. Archyvistika. I Lietuvikoji enciklopedija. T. 1. Kaunas, 1933. 1535 p.
4. Archyvistika. I Lietuvi enciklopedija. T. 1. Bostonas, 1953. 525 p.
5. Archyvistika. I Lietuvikoji tarybin enciklopedija. T. 1. Vilnius, 1976. 640 p.
6. Archyvistika. I Taryb Lietuvos enciklopedija. T. 1. Vilnius, 1985. 672 p.
7. Archyvistika. I Visuotin lietuvi enciklopedija. T. 1. Vilnius, 2001. 780 p. ISBN 5-420-01486-6.
8. Archyvistika. I Tarptautini odi odynas. Vilnius, 2004. 1119 p. ISBN 9986-465-39-7.
9. Archyvotyra. I Visuotin lietuvi enciklopedija. T. 1. Vilnius, 2001. 780 p. ISBN 5-420-01486-6.
10. BOOMS, Hans. Society and the formation of a documentary heritage: issues in the appraisal
of archival sources. Archivaria, 1987 Summer, no. 24, p. 69107.
11. COOK, Terry. Archival Science and postmodernism: New formulations for old concepts. Archival science, 2001, vol. 1, no. 1, p. 324.
12. CRAIG, Barbara. Archival appraisal: theory and practice. Mnchen, 2004. 222 p. ISBN 3-59811538-5.
13. DELMAS, Bruno. Archival science facing the information society. Archival science, 2001,
vol. 1, no. 1, p. 2537.
14. Dictionary of archival terminology. Mnchen, 1998. 212 p. ISBN 3-598-20279-2.
15. DUCHEIN, Michel. The history of European archives and the development of the archival
profession in Europe. The American Archivist, 1992 Winter, no. 55, p. 1424.
16. DURANTI, Luciana. The impact of digital technology on archival science. Archival science,
2001, vol. 1, no. 1, p. 3955.
17. GILLILAND-SWETLAND, Anne J. The archival paradigm the genesis and rationales of
archival principles and practices. I Enduring paradigm, new opportunities: The value of the archival
perspective in the digital environment [interaktyvus]: [Washington, USA]: Council on Library and Information Resources, 2000 [irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per internet: <http://www.clir.org/
pubs/reports/pub89/archival.html>.
18. GLOSIEN, Audron. Komunikacijos ir informacijos mokslai humanitarini ir socialini moksl
kontekste. Informacijos mokslai, 2004, nr. 29, p. 930.
19. HOFMAN, Hans. Lost in cyberspace where is the record. I The concept of records: second
Stockholm conference on archival science and concept of records 3031 May 1996. Lund, 1998, p. 115130.
ISBN 91-88366-35-9.
20. YAKEL, Elizabeth. Knowledge management: the archivists and records managers perspective.
The information management journal, 2000 July, vol. 34, no. 3, p. 2430.
21. JEGELEVIIUS, Sigitas. Archyvins praktikos vadas. Vilnius, 1992. 69 p.
22. JUSTRELL, Borje. What is this thing we call archival science. Stockholm, 1999. 119 p.
ISBN 91-88366-44-8.
23. KATELAAR, Eric. The difference best postponed ? Cultures and comparative archival science.
Archivaria, 1997, no. 44, p. 142148.

49

24. KATELAAR, Eric. Archivistics research saving the profession. The American Archivist, 2000,
no. 63, p. 322340.
25. KATELAAR, Eric. Time future contained in the past: archival science in the 21st century.
Journal of the Japan Society for Archival Science, 2004, no. 1, p. 2035 [interaktyvus]. Prieiga per
internet: <http://cf.hum.uva.nl/bai/home/eketelaar/timefuture.doc>.
26. Lietuvos archyvinink draugijos statai: Lietuvos archyvinink draugijos statai, 1996 m. lapkriio 19 d. Vilnius, 1996. 4 lap. Mainratis.
27. LIVELTON, Trevor. Archival theory, records and the public. London: Lanham, Md., 1996.
173 p. ISBN 0-8108-3051-5.
28. MENNE-HARITZ, Angelika. Access the reformulation of an archival paradigm. Archival
science, 2001, vol. 1, no. 1, p. 5782.
29. MORTESEN, Preben. The place of theory in archival practice. Archivaria, 1999, no. 47, p. 126.
30. NALCZ, Daria. Outcome of the Survey on Science at Archives [interaktyvus]. [Paris, France]:
International Council on Archives, 2006 [irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per internet: <http://
archiwa.gov.pl/repository/wz/VII%20Konferencja/Papers/D_Nalecz_Archival%20Science.pdf>.
31. PEARCE-MOSES, Richard. Glossary of Archival and Records Terminology [interaktyvus].
[Chicago, USA]: Society of American archivists, 2005 [irta 2006 m. rugpjio 16 d]. Prieiga per
internet: <http://www.archivists.org/glossary/term_details.asp?DefinitionKey=1814>.
32. PETRAVIIT, Inga. Elektroninio dokumento sampratos klausimu. Knygotyra, 2004, t. 43,
p. 96116.
33. PETRAVIIT, Inga. Elektronini dokument autentikumas: ilgalaikio isaugojimo problemos. Knygotyra, 2005, t. 45, p. 168185.
34. RIBEIRO, Fernanda. Archival science and changes in the paradigm. Archival science, 2001,
vol. 1, no. 3, p. 295310.
35. Select list of archival terminology [interaktyvus]. [Vancouver, Canada]: The University of British Columbia: School of Library, archival and information studies, 2003 [irta 2006 m. kovo 15 d.].
Prieiga per internet: <http://www.slais.ubc.ca/resources/students/Archival_Terminology.pdf>.
36. STEPHERN, Elizabeth. Is Archives and Records Management an Academic Discipline or a
Profession for Practitioners? [interaktyvus]. [Paris, France]: International Council on Archives, 2006
[irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per internet: <http://archiwa.gov.pl/repository/wz/VII%20Konferencja/Papers/E_Shepherd_Is%20archives%20and%20records%20management....pdf>.
37. THOMASSEN, Theo. The development of archival science and its European dimension [interaktyvus]. [Amsterdam, The Netherlands]: Netherlands Institute for Archival Education and Research, 2004 [irta 2006 m. rugpjio 21 d]. Prieiga per internet: <http://www.archiefschool.nl/docs/
thomdeve.pdf>.
38. THOMASSEN, Theo. A first introduction to archival science. Archival science, 2001, vol. 1,
no. 4, p. 373385.
39. WALLIN, Patrik. The multidisciplinary character of archival science [interaktyvus]. [Tempere,
Finland]: Department of Information studies, 2005 [irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per
internet: <http://www.info.uta.fi/tutkimus/regim/seminars/Wallin.pdf>.
40. , . . ?: 192030 [interaktyvus]. [, ]:
- , 2000

[irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per internet: <http://iai2.rsuh.ru/jubiley/arhivistika/p11.html>.

50

41. , . . [interaktyvus]. [, ]: , 2000 [irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per internet: <http://iai2.rsuh.ru/
jubiley/arhivistika/p9.html>.
42. , . . : [interaktyvus]. [, ]: , 2000 [irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per internet: <http://iai2.rsuh.ru/
jubiley/arhivistika/p10.html>.
43. , . . :
[interaktyvus]. [, ]:
- , 2000 [irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per
internet: <http://iai2.rsuh.ru/jubiley/arhivistika/p8.html>.
44. , .. A [interaktyvus]. [, ]:
- , 2000
[irta 2006 m. rugpjio 16 d.]. Prieiga per internet: <http://iai2.rsuh.ru/jubiley/arhivistika/p6.html>.
45. , . . ( ). I
, 1918 . , 1920. c. 2993.

ARCHIVISTICS CONCEPT, OBJECT, OBJECTIVES

DAIVA LUKAIT
Abstract
Archivistics has long traditions in Western Europe, whereas in Lithuania it was a part of other countrys archyvistics for a long time. After the restoration of independence in 1990, the situation of
archivistics has been changing rapidly in Lithuania. It has become an integral part of Communication
and information science instead of being part of history. On the ground of the articles written by
archives researchers from West European, English speaking countries and Russia, the concept and
development of archivistics are reviewed in the article. Research on archivistics definition has been
made as well as the main aspects of its development (from point of view of its object, objectives and
methods) have been indicated here. The above mentioned aspects have been considered according to
Theo Thomassen attitude towards the development of archivistics.
The structure of the archivistics and its relations with other sciences (history, information sciences, law, sociology etc.) are revealed in the article. The interdisciplinary character of archivistics has
been shown here too. It has also been discussed how the archivistics has been fixated on the institutional level as well. There is a lack of research on archivistics concept in Lithuania. After the research
on definitions used both here and abroad, it should be noted that archivistics in Lithuania might be
characterized as the whole of ideas about nature of records created by persons and organizations;
principles and methods of management, preservation and research of such a records. The stages of the
development of the archivistics and the main research tendencies in Lithuania are indicated in the
article. It has been pointed out that archivistics is represented by public organizations in Lithuania and
is itself being represented by taking part in the work of international organizations.

51

ARCHYVISTIKOS SAMPRATA, OBJEKTAS, UDAVINIAI

DAIVA LUKAIT
Santrauka
Vakar Europos ir kitose alyse archyvistika kaip mokslas nujo ilg raidos keli. Ms alyje archyvistikos, kuri XX amiuje buvo sudedamoji kitos valstybs archyvistikos dalis, padtis i esms pasikeit
1990 metais atkrus Lietuvos nepriklausomyb archyvistika tapo ne istorijos, o komunikacijos ir
informacijos moksl integralia dalimi.
Straipsnyje Vakar Europos ir kit ali archyv tyrj darb pagrindu nagrinjama archyvistikos
samprata. Daugiausia dmesio skiriama jos objekto, udavini ir metod aspektams, pastaruosius vertinant pagal T. Thomasseno publikacijose iskirtus archyvistikos aspektus, analizuojama archyvistikos
vidin struktra, akcentuojamas jos tarpdalykinis pobdis ir ryys su kitais mokslais istorija, informacijos mokslais ir kt.
Aptarus Lietuvoje ir usienyje vartojamus terminus straipsnyje teigiama, kad archyvistik galima
apibrti kaip visum idj apie asmen ar organizacij dokument prigimt, j valdymo ir saugojimo
principus ir metodus. Straipsnyje iskiriami esminiai Lietuvos archyvistikos raidos etapai ir pagrindins
tyrim kryptys, aptariamos archyvistikos tvirtinimo instituciniu lygmeniu tendencijos.

52